Pradžių pradžia...

Apie sodybą susimąstėm gal prieš trejus metus. Tiksliau apie ją mąstė Edvinas ir man bijojo pasakyt. Tyliai audė mintį, tada užsiminė keliais žodeliais, vėliau daugiau prakalbo. Bet matyt buvo ne laikas ir ne vieta, tad mintis nugrimzdo gilyn, bet visiškai užmiršta nebuvo.

Vėl apie tai prakalbom prieš pusantrų metų, nes viskas susiklostė labai natūraliai: per tą laiką pasikeitę mūsų mąstymas, gyvenimo būdas, pomėgiai, į mūsų gyvenimą atėjo naujų žmonių ir viskas ėjo link to, kad ėmėm labai intensyviai mąstyt apie kraustymąsi į kaimą. Taip taip, mes apie tai rimtai mąstom. Nors dabar skaitydami turbūt sau šypsotės, bet tam turime daugybę priežasčių... Abu esam miesto vaikai, nepažinę kaimo žiemos, nemokam kurti pečiaus ir arti laukų, bet kažkodėl ten mus traukia. Pirmiausiai turbūt dėl ramybės ir kitokio gyvenimo tempo, kai nereikia skubėti, gali pasidžiaugti ir pamąstyti, kai galvoje viskas susidėlioja į vietas. Ir dėl galimybės gyventi švariau ir sveikiau, mažiau teršiant gamtą ir save. Norim, kad būtume arčiau gamtos, turėtume daugiau laiko sau, galėtume užsiimti tuo, ką mėgstam, kas yra įdomu ir neišbandyta, kad negaištume  laiko spūstyse, o vietoj to paskaitytume knygą, kad pirmosios braškės būtų ne iš turgaus, o iš savos lysvės, kad vaikai (kai jų bus) lakstytų po rasotą žolę, o ne purviną asfaltą...

Skamba naiviai ir romantiškai... Žinau, žinau. Bet reikia svajoti, o jei tokia svajonė, tad kodėl jos nesiekti?... Galbūt ji pasikeis, bet dabar toks yra tikslas....
Ilgai dėliojom pliusus ir minusus: namukas užmiestyje ar kaime. 12 arų žemės, ar hektaras...ir viskas krypo į antrąją pusę, kai daugiau laisvės, mažesnis vartojimas ir priklausomybė nuo kitų, nuo pinigų...

Po apsisprendimo prasidėjo paieškos. Oi kiek apvažiavom, kiek visokių gražių Lietuvos kampelių pamatėm, bet tinkančios sodybos kaip nėr, taip nėr.
Ją atradom tik po gerų ieškojimo metų, kai jau buvom ir viltį kiek praradę ir važiavom jos pažiūrėt "na tik šiaip". Ir ką, patiko ji mums labai, nors ne visus paieškos kriterijus atitiko, bet kažkurie pliusai nugalėjo minusus ir birželio paskutinėmis dienomis mes ją įsigijom.
Taip ir prasideda mūsų istorija Bajorų kaime, Barbariškio gatvės 8-ame kieme... Kokia ji bus - nežino niekas. Bet bandysim rašyti, fiksuoti ir dalintis :)